Lankstus darbo organizavimas 

Jei esate darbdavys, kuriam reikia:

  • Atlikti skubius trumpalaikius darbus;
  • Organizuoti sezoninio pobūdžio darbus;
  • Pakeisti ilgesniam laikui atsitraukusį nuo darbo darbuotoją;
  • Padėti savo darbuotojams derinti darbo laiką ir darbo vietą bei jų asmeninius interesus;
  • Palaikyti gerą darbinę nuotaiką savo kolektyve;

Tai Jūs su darbuotojais galite tartis dėl lanksčių darbo ar darbo laiko organizavimo formų !

Informacija šiuo metu esanti rubrikoje Lankstus darbo organizavimas - naujos galimybės 

DARBO ORGANIZAVIMAS

Nuotolinis darbas - tai toks darbas, kurio sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose darbuotojui priimtinose vietose, ne darbovietėje. Darbuotojo naudojamos darbo priemonės, įranga, darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Nuotolinio darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo laikas, ne ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, kurį darbuotojas skirsto savo nuožiūra ir apskaito pats. Kad darbuotojas, dirbantis pagal nuotolinio darbo sutartį, nebūtų izoliuotas nuo kitų įmonės darbuotojų, darbdavys jam sudaro sąlygas bendradarbiauti su kitais įmonėje dirbančiais darbuotojais, darbuotojų atstovais, gauti iš įmonės informaciją.
(žr. DK 115 str.; LRV 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 1043, Žin. 2003, Nr. 81 (1) –3690, nauja redakcija 2010, Nr. 89-4710).

Laikinas darbas – tai darbas, kuris organizuojamas įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje tais atvejais, kai vykdoma nebūdinga (netipinė, laikina) veikla (pvz., remontas, mokymai, technologinių linijų keitimas, skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti) arba kai reikia pavaduoti laikinai nesančius darbuotojus. Laikiniems darbams atlikti sudaroma laikinoji darbo sutartis ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Laikiniesiems darbuotojams išbandymo laikotarpis nenustatomas, atostogos nesuteikiamos. Darbuotojams, dirbantiems pagal laikinąsias darbo sutartis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita (žr. toliau) (žr. DK 113 str.; LRV 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 1043, Žin. 2003, Nr. 81 (1) –3690, nauja redakcija 2010, Nr. 89-4710).

Sezoninis darbas – tai darbas, kuris dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbamas ne visus metus, o tam tikrais, ne ilgesniais kaip aštuonių mėnesių nepertraukiamais periodais-sezonais. (žr. DK 112 str.; LRV 1994 m. kovo 7 d. nutarimą Nr.154, Žin.,1994, Nr. 19-313; 2002, Nr. 120-5416).

Terminuotas darbas – toks darbas, kuris atliekamas tam tikrą apibrėžtą laiką arba tam tikro darbo atlikimo laiką. Terminuota darbo sutartis sudaroma ne ilgiau kaip penkeriems metams. Darbo laikotarpis sutartyje gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui atlikti leidžiama sudaryti tik tada, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys (žr. DK 109, 110 str.)

DARBO LAIKO NUSTATYMAS

Darbas ne visą darbo laiką - tai darbas, kurio laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių, sutrumpinant darbo dieną (pamainą) ar derinant abu minėtus variantus. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis neturi įtakos nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją bei neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Ne visas darbo laikas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą. (žr. DK 146, 196 str.; LRV 2002 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 59, Žin.,2002, Nr. 6-228).

Darbo laiko pradžia ir pabaiga. Įmonių, įstaigų, organizacijų darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatyta skirtinga kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, jei to pageidauja darbuotojai. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikai tvirtinami administracijos, juos suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (žr. DK 19, 147 str.).

Suminė darbo laiko apskaita – tai įmonėje darbuotojui ar darbuotojų grupei nustatyta darbo ir poilsio kaita per parą, savaitę ar kitą apskaitinį laikotarpį. Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturių mėnesių. Suminė darbo laiko paskaita taikoma, kai konkrečiai darbuotojų kategorijai negali būti nustatyta kasdienė ar kassavaitinė darbo laiko trukmė. Šiuo atveju negalima viršyti nustatytos bendros darbo laiko trukmės bei trumpinti nustatyto poilsio laiko. (žr. DK 19, 149 str.; LRV 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 587, Žin., 2003, Nr. 48-2120).

ATOSTOGŲ IR DARBO LAIKO DERINIMAS

Kasmetinės atostogos- tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, išlaikant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Kitą atostogų laiką galima derinti su darbo laiku abiem šalim tinkamomis sąlygomis (žr. DK 165,172 str.).

Vaiko priežiūros atostogos iki jam sueis treji metai. Šeimos pasirinkimu motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba dalimis. Asmenys, turintys teisę gauti šias atostogas, gali atostogauti pakaitomis. Šių atostogų laiką galima derinti su darbo laiku abiem šalim tinkamomis sąlygomis (žr. DK 180 str.).

Mokymosi atostogos. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti. Jos taip pat suteikiamos besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pateiktas pažymas. (DK 181 str.).

Kūrybinės atostogos. Kūrybinės atostogos suteikiamos disertacijai užbaigti, vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kūrybinių atostogų trukmę, suteikimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja įstatymai, darbo ir kolektyvinės sutartys. Sudarant darbo ar kolektyvines sutartis galima sulygti dėl atostogų ir darbo laiko derinimo abiem šalim tinkamomis sąlygomis. (DK 182 str.)

Nemokamos atostogos. Atsižvelgiant į darbuotojo šeimyninę padėtį ar įvykus svarbiems gyvenimo įvykiams (santuokai sudaryti, mirusio šeimos nario laidotuvėms ar kt.), darbuotojams suteikiama teisė į nemokamas atostogas. (DK 184 str. 1 d.) Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Rekomenduotina kolektyvinėse sutartyse numatyti galimybę darbuotojams nemokamas atostogas gauti ir kitais atvejais - savarankiškoms studijoms, persikraustymui iš vieno būsto į kitą, šeimos švenčių progomis, sutvarkyti neatidėliotinus svarbius asmeninius reikalus ir kt. (DK 184 str. 2 d.).

Papildomos atostogų lengvatos. Atsižvelgiant į asmens sveikatos, šeimos ar studijų poreikius, rekomenduotina kolektyvinėse sutartyse numatyti kitas palankesnes papildomų atostogų garantijas negu numato Darbo kodeksas. Kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės atostogos, kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas negu garantuojama (DK 185 str.).

Papildoma informacija

Teisės aktai: Darbo kodeksas (DK), Valstybės žinios, 2002, Nr. 64-2569

Interneto svetainės: www.socmin.lt , www.vdi.lt

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

Socialinio dialogo, darbo santykių ir apmokėjimo skyrius, tel. 266 4229
Vivulskio g. 11, Vilnius  

VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA

Darbo teisės skyrius, tel. 213 97 71
Algirdo g. 19, Vilnius

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS TERITORINIAI SKYRIAI

VILNIAUS SKYRIUS  
Kauno g. 1a, tel.(8-5)
210 4721

KAUNO SKYRIUS  
Aušros g. 44, tel. (8 37) 338 506

KLAIPĖDOS SKYRIUS  
Joniškės g. 21, tel. (8 46) 49 50 64, 49 44 15

ŠIAULIŲ SKYRIUS
Dvaro g. 50, tel. (8 41) 52 46 35, 52 46 37

PANEVĖŽIO SKYRIUS
Respublikos g. 38, tel. (8 45) 43 01 95, 43 58 79

UTENOS SKYRIUS
Aušros g. 2, tel. (8 389) 6 12 25, 6 12 24

ALYTAUS SKYRIUS
Tvirtovės g. 1/ Naujoji g. 2, tel. (8315) 73370, 74669

TELŠIŲ SKYRIUS
Respublikos g. 32, tel. (8444) 60269, 60230

MARIJAMPOLĖS SKYRIUS
Vytauto g. 17, tel. (8 343) 5 97 82, 5 49 21

TAURAGĖS SKYRIUS
Žemaitės g. 37, tel. (8 446) 6 10 85


Informacija atnaujinta: 2010.12.08 11:51