Baltijos šalių praktikos: kiekvienam klientui – savo konsultantą
Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas

2016 m. gruodžio 13 d.
Kategorija: Darbo rinkos
 

Paslaugų srityje svarbu kontaktas su klientais,  laiku suteikta  reikalinga informacija ir pagalba reintegruojant darbo ieškančius žmones į darbo rinką ir visuomenę – tai pagrindinis leitmotyvas nuskambėjęs Druskininkuose aptariant patirtį. Baltijos šalių valstybinių užimtumo tarnybų seminare Estijos, Latvijos ir Lietuvos darbo rinkos specialistai aptarė darbo ieškančių konsultavimo organizavimo praktikas, diskutavo, kaip  geriau aptarnauti konkrečias tikslines grupes – jaunimą, neįgaliuosius ir ilgai nedirbančius asmenis, dalijosi patirtimi.

Visų trijų valstybių užimtumo tarnybos dirba panašiai – darbo ieškantiems žmonėms, kurie kreipiasi ir registruojasi, pirmiausia sudaromas individualus užimtumo veiklos planas, kurio tikslas – įdarbinimas.

 

 

Seminaro metu.
Seminaras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Estijoje tris mėnesius lanksčiai žiūrima į darbo paiešką

Estijos nedarbo draudimo fondo (Eesti Tootukasa) Paslaugų vadovė Marina Radik, komentuodama konsultavimo principus, teigė, kad konsultavimas „akis į akį“ vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Konsultacijoms telefonu (back office) sudarytos sąlygos – įrengta atskira patalpa, kurioje sutartu laiku konsultantai ar vadybininkai darbo paieškos klausimus aptaria su klientais. Darbo ieškantiems žmonėms  konsultavimo paslaugos teikiamos ir interneto svetainėje. Bedarbio žurnale reguliariai fiksuojama, kaip vyksta darbo paieškos. Pats darbo ieškantis žmogus turi pildyti, kaip ir kur ieškojo darbo.  20 savaičių asmuo stebimas, tikrinama, kas rašoma jo žurnale. Iki trijų mėnesių jis gali nepriimti darbo pasiūlymo. Jei per tris mėnesius neįsidarbina, jau privalo 1-2 kartus lankytis Estijos nedarbo draudimo fondo biuruose. Reikalui esant, turi ateiti ir dažniau. Kontroliniai klausimai padeda nustatyti, ar lankėsi pas darbdavius, kodėl nepriėmė pasiūlymo ar neįsidarbino.

Darbdaviams, ieškantiems darbuotojų,  yra rengiamos Info dienos arba Darbo mugės (kaip ir Lietuvoje). Info dienose vienam konkrečiam darbdaviui sukviečiami tam tikros profesijos darbo ieškantys žmonės, pvz., siuvėjai.  Darbo mugėse susirenka daugiau darbdavių, kurie ieško konkrečių darbuotojų.

 

M.Radik.
radik

Socialinės reformos Estijoje  vyksta nuo 2012 metų. Vykdoma fondo teikiamų paslaugų integracija, nes tarpusavyje jos yra susijusios. Neseniai peržiūrėta, kas rinkoje galėtų dirbti – per 70 tūkst. esančių pensijoje yra potencialas, kuris dar gali darbo rinkoje būti aktyvus, – pasakojo M. Radik.

Estijoje šiuo metu dėmesys sutelktas vertinant neįgaliųjų tikslinę grupę. Pasitelkus naują metodiką peržiūrimas ir keičiamas neįgaliųjų vertinimas – jų galimybės darbo rinkoje. Neįgaliajam  pašalpa bus skiriama atsižvelgiant į tai, ar jis darbo rinkoje aktyvus – ar ieško darbo, mokosi ar dirba. Anksčiau neįgalieji automatiškai gaudavo pašalpas. Jei nustatoma, kad darbo ieškantys žmonės  turi socialinių problemų, dirba ne  konsultantai, bet  vadybininkai. Šie vadybininkai glaudžiai bendradarbiauja su vietos savivalda, kitais specialistais iš kitų organizacijų. Vienam vadybininkui tenka apie 140 nedirbančių žmonių.

Darbo ieškančius žmones ir dirbančius asmenis, kurie turi mažas galimybes įsidarbinti (jas riboja sveikatos būsena, jiems reikalinga didesnė pagalba ieškant darbo arba išlaikant darbo vietą) aptarnauja vadybininkai, kurių kiekvienas  turi apie 100 tokių asmenų.

Pasak M. Radik, neįgalieji buvo tokia klientų tikslinė grupė, apie kurią nieko nežinojome – nematėme jiems priklausančių žmonių diagnozės. Tačiau turime žinoti, kas trukdo tokiam žmogui dirbti, kokioje sferoje apribojimai. Gydytojų vertinimas padeda išsiaiškinti neįgaliojo galimybes. Dabar užsakomas ekspertų – gydytojų, dirbančių ligoninėse, vertinimas.

Darbo (profesinė) reabilitacija – nauja paslauga Estijoje (Lietuvoje neįgaliesiems taikoma nuo 2005 metų). M. Radik pasakojo, kad  dabar su neįgaliaisiais dirba neįgalus darbuotojas, nes, jų manymu, jis geriausiai supranta ir gali padėti tokiems žmonėms. Neįgaliems žmonėms taikoma 10 konsultacijų metodika.  Klientai, turintys  socialinių ir psichologinių problemų, turi dalyvauti susitikimuose su specialistais  – psichologais ar socialiniais darbuotojais

 

Estijos nedarbo draudimo fondo atstovės.
Delegacijos iš Baltijos šalių

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Latvijos konsultavimo pagrindas – geras profiliavimas  

Latvijos valstybinės užimtumo agentūros Darbo paieškos skyriaus ekspertė Anastasija Maulvurfa, pristačiusi konsultavimo ypatumus Latvijoje, pabrėžė, kad konsultavimas įsidarbinimo ir karjeros klausimais yra atskirtas.  

Šalyje veikiančiuose 28 regioniniuose filialuose  dirba užimtumo agentai ir karjeros konsultantai. Užimtumo agentai priima sprendimus dėl besikreipiančių statuso, nustato, kokios jo galimybės darbo rinkoje atsižvelgiant  į darbo ieškančio asmens darbo patirtį ir išsilavinimą, sudaro su klientu individualų darbo paieškos planą ir aptaria priemones, reikalingas sugrįžti į darbo rinką, siūlo laisvas darbo vietas, informuoja apie karjeros konsultantus ir e-paslaugas.  Užimtumo agentai, atsižvelgę  į darbo ieškančių asmenų darbo patirtį, kompetencijas ir įgūdžius, juos profiliuoja. Šie agentai  siūlo laisvas darbo vietas, formuluoja užduotis savarankiškai nedirbančių klientų darbo paieškai. Kaip ir Lietuvoje, jau po pirmojo darbo pasiūlymo jo atsisakius, 3  mėnesiams galima netekti bedarbio statuso. Įsiregistravę darbo ieškantys žmonės kviečiami atvykti 1-2 kartus per mėnesį.

 

 

Ekspertė iš Latvijos A. Maulvurfa
Latvė

Anot A. Maulvurfos, jei darbo ieškantis žmogus neatėjo paskirtu laiku ar nenuvyko pas darbdavį, pirmiausia aiškinamasi, kodėl  taip atsitiko, neskubama taikyti jų atžvilgiu priemonių.

Konsultavimo sistemos Latvijoje ypatumas – profiliavimo klausimynas (39 sugrupuoti  klausimai) internete, kuriuo naudojasi užimtumo agentai profiliuodami ir teikdami rekomendacijas   darbo ieškantiems žmonėms. Bedarbis profiliuojamas kas pusę metų. Profiliavimo metodas leidžia nustatyti įsidarbinimo galimybes, nedarbo rizikos faktorius, motyvaciją, savo profesionalių įgūdžių vertinimą, nustatyti tinkamas agentūros  paslaugas. Taikant profiliavimo metodą klientai grupuojami pagal išsilavinimą, buvusį darbą, profesiją, gyvenamąją vietą, amžių, neįgalumą ir  valstybinės kalbos mokėjimo lygį.

 

Rašomas darbo paieškos dienoraštis

Anot A. Maulvurfos, vienas efektyviausių darbo su klientais būdų – „akis į akį“. „Jei žmogus ir nekalba, matome jo veidą ir neverbalinę kalbą. Verbalinė informacija susiejama su neverbalinėmis intonacijomis, kurios daug ką pasako“, – kalbėjo psichologė ekspertė. Teigiamo efekto galima sulaukti, jei konsultantai į  darbo ieškančius  žmones reaguoja pozityviai net tada, kai sulaukia  kritikos. „Nepatenkinti klientai nerodo, kad esi ne profesionalas“, – aiškino A. Maulvurfa. Visi darbo ieškantys turi rašyti dienoraštį, kaip ir kur ieškojo darbo, kam siuntė gyvenimo aprašymą.

Latvijoje karjeros konsultantai teikia 1 val. 3-20 žmonių grupėms ir 3 val. 3-12 darbo ieškantiems grupėms  konsultacijas apie situaciją darbo rinkoje, profesijas, mokymo įstaigas, karjeros galimybes.  Karjeros konsultacijose  rašomi CV ir motyvaciniai laiškai, aptariami darbo pokalbiai ir pan. Individualiai konsultuojami profesijos pasirinkimo, karjeros planavimo, darbo rinkos pažinimo ir pan.  Ši praktika taikoma ir Lietuvoje konsultuojant darbo ieškančius žmones.

 

Iš kairės -LDB skyriaus vedėja D.Liugienė, viešnios iš Latvijos -K.Pudane ir A.Maulvurfa bei estė M.Ets.
Diskusijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Latvijoje daug dėmesio skiriama individualioms karjeros diagnostikos konsultacijoms, kai nustatomos profesinės žmogaus galimybės, asmenybės gebėjimai, gebėjimų ir profesinių interesų suderinamumas bei atliekamas intelekto testas. Tačiau A. Maulvurfa įsitikinusi, jog CV, tai yra gyvenimo aprašymas,  gali neatitikti žmogaus profesinės kvalifikacijos ir dažnai neparodo žmogaus galimybių. Patirtis rodo, jog net su dviem aukštaisiais žmogui kartais reikalinga karjeros konsultanto pagalba, nes netinkamai parengtas gyvenimo aprašymas.

Ilgai nedirbančių žmonių  konsultavimas pirmiausia remiasi reguliariu lankymusi darbo biržoje, kur teikiamos individualios ir konsultacijos grupėms, vyksta pokalbiai su psichologu ar psichoterapeutu. Pastarųjų paslaugos yra perkamos, tai ne nuolatiniai darbuotojai.

Daugiau nei 12 mėnesių nedirbantį asmenį aptarnaujantis konsultantas keičiamas kitu. Pasak A. Maulvurfos, „reikia savo konsultanto“. Tai reiškia, kad galbūt ko nepadarė vienas darbuotojas, geriau padarys kitas. Ilgai nedirbantys žmonės dažniausiai nėra aktyvūs, dažniausiai turi psichologinių problemų,  nemoka kalbų, neturi kompiuterinio raštingumo. Karjeros konsultantas individualiose konsultacijose nustato, kodėl žmogus ilgai neranda darbo, kiek psichologinės problemos gilios ir kokią pagalbą pirmiausia reikia  teikti. Ilgai nedirbantys žmonės turi galimybę pasitikrinti sveikatą tais atvejais, kai atsisako pasiūlyto darbo arba dalyvavimo aktyviose užimtumo priemonėse. Priklausomybių turintiems žmonėms siūloma dalyvauti 12 žingsnių Minesotos programoje. Vykdoma nuolatinė ilgai nedirbančių žmonių stebėsena – 560 klientų atliekama analizė, kokios problemos ir kokios paslaugos efektyvios.

 

 

Iš kairės - M.Rėklaitienė ir N. Dambauskienė.
Alytaus TDB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Konsultavimo praktiką Alytaus teritorinėje darbo biržoje pristatė direktoriaus pavaduotoja Nida Dambauskienė, o darbą su jaunimu – Darbo išteklių skyriaus vyr. specialistė Margarita Rėklaitienė.

 

 

Patirties sklaida skatina naujovių diegimą

Paklausta apie šį seminarą, Estijos nedarbo draudimo kasos atstovė Marina Radik, sakė, kad jai labai patiko Alytaus teritorinės darbo biržos pristatyta veikla su jaunimu. „Jūs tiek daug rengiate akcijų jaunimui per metus, daug  įvairių ir skirtingų veiklų. Mes to nedarome. Būtinai noriu dar daugiau informacijos šiuo klausimu. Tikiuosi, ir mes sau pritaikysime naudingą Lietuvos patirtį dirbdami su jaunimu“, – kalbėjo  M.Radik.

Latvijos valstybinės užimtumo agentūros Paslaugų departamento direktorės pavaduotoja ir Darbo paieškos skyriaus vedėja Kristine Pudane taip pat paliko didelį įspūdį darbas su jaunimu. „Ši veiklos sritis pas jus labiau išplėtota, intensyvi ir įdomi. Sužinojome tikrai labai daug, sugrįžę aptarsime, ką ir kaip galėtume pritaikyti Latvijoje“.

 

 

Diskusijų metu.
Seminaras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Viešnios iš Estijos ir Latvijos lankėsi apie 60 mokymo programų siūlančioje VšĮ ‚Profesijų spektras“ Druskininkuose, kur susipažino su nedirbančių gyventojų profesiniu mokymu, galimybėmis įgyti paklausias profesijas. Pagrindinis šios įstaigos mokinių kontingentas – Pietų Lietuvos teritorinių darbo biržų darbo ieškantys žmonės. Čia naują kvalifikaciją ar kompetenciją gali įgyti ir neįgalieji iš visos Lietuvos.

 

 

 

Seminaro metu

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 236 07 99.

 

 

 

 

 

Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas